Dictionary of the Lithuanian Language.
nurikdyti — 1 nurikdyti tr. 1. atimant ką pravirkdyti, nuskriausti: Smarkiai nurìkdė juos dar vokiečių laikais Rz. 2. numynioti, nugailinti, nuletenti: Gaidys vištą nurìkdė Grž. rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; suri … Dictionary of the Lithuanian Language
prarikdyti — 1 prarikdyti tr. DŽ1, Krš, Plv pravirkdyti: Ta didžioji [mergaitė] i prarìkdo tą mažiukę Rd. | refl. tr., intr.: Vaikai, kaip vieni pasiliekta, ir prasirìkdo vienas kitą Užv. Kuo ji prasirìkdo labiausiai, tai pirštukais – sukiša burnon ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
rikdyti — 1 rikdyti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė caus. 1 rikti. 1. J daryti, kad rėktų, rėkinti: Kas juos rìkdžia, ko anys rėkia? Užp. | prk.: Muzikantas, retkarčiais atmesdamas geltonus savo plaukus ir atsilošdamas, iš visų jėgų rikdė armoniką rš. Dar kurį … Dictionary of the Lithuanian Language
surikdyti — 1 surikdyti tr. suerzinus padaryti, kad lotų, bliautų, kvarktų ir pan.: Per sodžių eidamas naktį, visus šunis surikdžiaũ Pns. Žąsiną bevydamas, visas žąsis surìkdė Pns. | refl.: Kartais karvės susirikdžiusios ir ragus pasisūko, o sunkiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrikdyti — 1 įrikdyti tr. Šauk įbauginti barimu: O tie jos vaikai įbarti, įrikdyti Prn. rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; surikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
